Dar visai neseniai buvo sakoma "arba verslas, arba žmonės". Atėjo laikas atsisakyti tokio mąstymo ir aiškiai pasakyti - verslas yra žmonės. Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas liūdesys, interesų praradimas, nuovargis, susikaupimo ir miego sutrikimai. Ją taip pat dažnai lydi beviltiškumo jausmas ir mintys apie savižudybę. Depresija gali ištikti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties. Jos paplitimas darbo vietoje neabejotinas, nes tai rimtas iššūkis tiek darbuotojams, tiek personalui. Dėl depresijos gali sumažėti produktyvumas, atsirasti perdegimas darbe, padaugėti pravaikštų ir kilti santykių su kolegomis sunkumų.
Turinys
- Depresija ir darbo aplinka: kaip psichikos sveikata gali paveikti profesinį gyvenimą?
- Depresijos simptomai darbo vietoje: kaip atpažinti depresiją kolegai?
- Darbuotojų teisių, ginančių juos nuo su depresija susijusios diskriminacijos, apžvalga
- Depresija darbe: kaip depresija sergantiems dirbantiems žmonėms pasijusti geriau?
Depresija ir darbo aplinka: kaip psichikos sveikata gali paveikti profesinį gyvenimą?
Su depresija kovojantys žmonės dažnai patiria sunkumų atlikdami kasdienes užduotis, todėl gali sumažėti jų produktyvumas ir kilti problemų laikantis terminų. Be to, išsivysčius depresijai, gali padaugėti pravaikštų ir neatvykimų į darbą - dėl to problemų kyla ir viršininkui.
XXI amžiuje svarbu į komandą žiūrėti kaip į bendruomenę, o ne kaip į atskirus asmenis, kurie niekaip nesusiję tarpusavyje. Laiko spaudimo ir konkurencijos sąlygomis svarbu suprasti, kad žmonės geriau dirba, kai yra laimingi. Po pandemijos vis labiau suvokiama, kad reikia skatinti sveiką aplinką ir padėti darbuotojams susidoroti su depresija.
Depresijos simptomai darbo vietoje: kaip atpažinti depresiją kolegai?
Atpažinti kolegų depresiją yra svarbu tiek pačio darbuotojo, tiek viršininko ar personalo skyriaus požiūriu. Toli gražu nerekomenduojame ir jokiu būdu neturėtume niekam rekomenduoti savarankiškai diagnozuoti darbuotojo, nes tai itin jautri sritis. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti nustatyti galimas depresijos problemas kolektyve.
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į elgesio pokyčius, pavyzdžiui, užsisklendimą, pernelyg didelį vėlavimą į darbą, sumažėjusį produktyvumą ar nuolatinius skundus dėl nuovargio.
Antra, verta atkreipti dėmesį, jei bendradarbis vengia socialinio bendravimo, sunkiai užmezga kontaktą arba be aiškios priežasties rodo agresiją.
Trečia, išklausykite pastabas apie asmenines problemas, ypač jei jos susijusios su sunkumais šeimoje ar gyvenimo santykiuose. Verta jautriai reaguoti į šiuos signalus, tačiau nepamirškite, kad atpažinti kitų žmonių depresiją yra subtili užduotis, todėl reikia išlaikyti visišką pagarbą ir diskretiškumą. Atsakingas vadovas, norintis, kad kolektyvas būtų kuo geresnės formos, turėtų dėti visas pastangas, kad pasirūpintų savo pavaldinių psichikos sveikata.
Psichiškai nesveiko darbuotojo siuntimas nedarbingumo atostogų ar nuotolinis darbas nėra išeitis. Pirmiausia reikia sukurti patogią aplinką, kad darbe patiriamas stresas būtų kuo mažesnis, o darbuotojas būtų motyvuotas atlikti savo pareigas.
Darbuotojų teisių, ginančių juos nuo su depresija susijusios diskriminacijos, apžvalga
Darbuotojų teisių apsauga nuo su depresija susijusios diskriminacijos yra vienas iš svarbiausių elementų užtikrinant vienodą požiūrį darbo vietoje. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu galioja įvairūs įstatymai, kurie saugo darbuotojus nuo tokio pobūdžio diskriminacijos.
Tarptautiniu lygmeniu Tarptautinės darbo organizacijos 111 konvencijoje kalbama apie diskriminacijos darbe ir užimtumo srityje panaikinimą. Pagal šią konvenciją neturėtų būti jokios diskriminacijos dėl darbuotojo depresijos.
Europoje Europos Sąjungos direktyva 2000/78/EB draudžiama diskriminacija dėl negalios, įskaitant diskriminaciją dėl depresijos. Daugelis Europos šalių taip pat turi savo nacionalinius teisės aktus šiuo klausimu.
Jei pažeidžiamos darbuotojo teisės į apsaugą nuo su depresija susijusios diskriminacijos, galima imtis įvairių veiksmų, kad apsigintumėte.
- Pokalbis su darbdaviu: Pirmiausia verta pabandyti išspręsti šį klausimą viduje. Pokalbis su darbdaviu arba personalo skyriaus darbuotojais gali padėti išsiaiškinti situaciją ir rasti problemos sprendimą.
- Naudojimasis turimomis vidaus procedūromis: kai kuriais atvejais darbovietėje gali būti nustatytos ginčų sprendimo procedūros arba mechanizmai, kuriais verta pasinaudoti sprendžiant problemą.
- Konsultacija su teisininku: Jei nepavyksta rasti patenkinamo sprendimo įmonės viduje, verta pasikonsultuoti su teisininku, kuris specializuojasi darbo teisių srityje. Toks specialistas gali padėti suprasti, ar jūsų darbo teisės buvo pažeistos ir kokie tolesni veiksmai galimi.
- Pranešimas atitinkamoms institucijoms: Priklausomai nuo šalies ir jurisdikcijos, yra agentūros ir įstaigos, atsakingos už lygybės ir darbo teisių teisės aktų vykdymą. Tokioms įstaigoms galite pranešti apie savo teisių pažeidimus.
- Ieškinio svarstymas: Jei darbuotojo teisių pažeidimas yra rimtas ir jo negalima išspręsti kitais būdais, galite apsvarstyti galimybę iškelti darbdaviui bylą teisme.
Depresija darbe: kaip depresija sergantiems dirbantiems žmonėms pasijusti geriau?
Nepaisant pasikeitusio požiūrio į depresija sergančius darbuotojus ir didesnio jautrumo jų poreikiams, Lenkijoje ši problema vis dar aktuali. Darbo sąlygos dažnai būna labai prastos, todėl darbuotojams tenka ieškoti pagalbos patiems, nesupažindinant viršininko su savo būkle. Kad įmonės realybė nebūtų tokia grėsminga, verta ieškoti išorinių pagalbos priemonių.
- Terapija: Psichologinė terapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija arba tarpasmeninė terapija, gali padėti įveikti depresiją. Tinkamas specialistas žmonėms, sergantiems depresija, padeda suprasti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesį.
- Vaistai: Kai kuriais atvejais depresija gali būti gydoma antidepresantais. Verta pasikonsultuoti su psichiatru, kuris gali įvertinti, ar farmakoterapija yra tinkama.
Kas nuo depresijos be recepto? Dažnai žmonės, kurie ieško pagalbos nedalyvaujant gydytojui, renkasi specialius preparatai nuo depresijos pavyzdžiui, bpc-157, semax, noopept arba selank. Peptidai ir sintetiniai junginiai pasižymi poveikiu, galinčiu sumažinti neigiamą depresijos poveikį - be jokio šalutinio poveikio. Tuo jie skiriasi nuo psichotropinių vaistų. Prieš nusprendžiant - kurį peptidą naudosiu - svarbu atidžiai ištirti atitinkamo preaparato poveikį. Dažnai medžiagos skiriamos į raumenis - tai taip pat svarbu turėti omenyje. Be to, svarbu naudoti tinkamą medžiagą pagal savo poreikius, nes kiekviena jų turės skirtingą poveikį ir palaikys skirtingas kūno sritis.